„Judėjimas už galimybę gimdyti namuose paskutiniame XX a. dešimtmetyje buvo susijęs su bendra kova už pamatines žmogaus laisves ir teises Lietuvoje – tų teisių neturėjome sovietmečiu. Galima būtų daug pasakoti apie tvarką sovietiniuose gimdymo namuose – tai, kad pastaraisiais metais ta tvarka keičiasi į gerąją pusę, yra ir šio judėjimo nuopelnas. Tačiau visuomet bus žmonių, kurie norės susilaukti vaikų namų aplinkoje ir nemanau, kad valstybė čia turi kokius nors įgaliojimus tokius žmones persekioti ar teisti. Daugelyje pažangiausių šalių tokią teisę tėvai turi ir niekam neateina į galvą jų dėl to persekioti ar marginalizuoti metant niekuo nepagrįstus kaltinimus sektantizmu – tą , deja, vis išgirstame iš aukštų mūsų šalies pareigūnų lūpų.

Mano namuose gimę vaikai jau užaugo ir išėjo į pasaulį. Aš jais džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Taip pat džiaugiuosi, kad pirmasis žmogus, kurį jie šiame pasaulyje sutiko, buvo pribuvėja Jurga – vargu ar galėčiau kitiems vaikams palinkėti geresnio susitikimo.“